BENDROSIOS ŽINIOS APIE TARPTAUTINĖS TEISĖS REIKALAVIMUS IR ORGANIZACIJAS

BENDROSIOS ŽINIOS APIE TARPTAUTINĖS TEISĖS REIKALAVIMUS IR ORGANIZACIJAS.

Tarptautinė darbo organizacija. Tarptautinė darbo organizacija (TDO) įkurta 1919 m. TDO – vienintelė trišaliu principu (vyriausybės, darbuotojai, darbdaviai) veikianti Jungtinių Tautų specializuota agentūra. TDO narės - 187 valstybės. Lietuvos Respublika yra TDO narė nuo 1921 m. Narystė šioje organizacijoje atnaujinta nuo 1991 m. spalio 4 d. Lietuvos interesams TDO atstovauja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija..

Tarptautinė darbo organizacija. TDO yra unikali trišalė struktūra, kurią sudaro ir kurioje veikia vyriausybių, darbdavių ir darbuotojų atstovai. Tarptautinė darbo konferencija. TDO kiekvienais metais birželio mėnesį renkasi Ženevoje į Tarptautinę darbo konferenciją. Kiekvieną valstybę atstovauja po du vyriausybės atstovus ir po vieną darbuotojų ir darbdavių atstovą, kuriuos lydi techniniai patarėjai. Delegacijoms vadovauja valstybių ministerijų kabinetų nariai, atsakingi už darbo klausimus ir pristatantys vyriausybės nuomonę konferencijoje. Darbdavių ir darbuotojų delegatai, vadovaudamiesi juos delegavusių organizacijų nurodymais, gali pareikšti savo atskirą nuomonę ir savarankiškai balsuoti..

Tarptautinė darbo organizacija. TDO siekia visame pasaulyje didinti socialinį teisingumą dirbančių žmonių atžvilgiu. TDO veikla planuojama įgyvendinant keturis strateginius tikslus: pagrindinius principus ir teises darbe; didesnes užimtumo ir uždarbio galimybes vienodai vyrams ir moterims; socialinę apsaugą; socialinį dialogą ir trišalį bendradarbiavimą. Ši organizacija numato tarptautinę politiką ir programas, siekdama gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas, kuria tarptautinius darbo standartus, kurių turėtų laikytis valstybės narės, vykdo plačią techninio bendradarbiavimo programą, siekdama padėti vyriausybėms įgyvendinti atitinkamą politiką, dalyvauja mokymo, švietimo ir tyrimo veikloje..

Tarptautinė darbo organizacija (konvencijos). Konvencija (lot. conventio – sutartis), tarptautinė sutartis, reguliuojanti valstybių santykius tam tikroje srityje. TDO priimtos konvencijos nustato šalies, kuri ratifikuoja konveciją, įsipareigojimus, vykdyti TDO priimtos konvencijos nuostatas. Šalims neprivaloma vykdyti TDO priimtų konvencijų. Tačiau ratifikavus (priėmus) konvenciją, šalys privalo vykdyti konvencijos nuostatas. Seimas ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus (įskaitant ir TDO konvencijas)..

Tarptautinė darbo organizacija (konvencijos). Lietuva šiuo metu yra ratifikavusi 44 TDO konvencijas ir 2 protokolus. Istoriškai žinomiausia TDO konvencija dėl aštuonių valandų darbo dienos ir 48 valandų darbo savaigės pramonės įmonėse nustatymo..

Europos sąjungos teisės sistema. ES teisės šaltiniai Du pagrindiniai ES teisės šaltiniai – pirminė teisė ir antrinė teisė. Pirminę teisę sudaro sutartys, nustatančios Europos Sąjungos teisės sistemą. Antrinė teisė – tai šiomis sutartimis grindžiami teisės dokumentai, pavyzdžiui, reglamentai, direktyvos, sprendimai ir susitarimai. Be to, yra ES teisės bendrieji principai, Europos Teisingumo Teismo praktika ir tarptautinė teisė. Išskirtinis ES teisės bruožas tas, kad ją galima tiesiogiai taikyti ES valstybių narių teismuose („tiesioginis taikymas“), o ES valstybių narių įstatymai gali būti netaikomi, kai prieštarauja ES teisei (pastarosios „viršenybė“)..

Pirminė ES teisė (Sutartys). Pirminė teisė gali būti vertinama kaip svarbiausias Europos Sąjungoje teisės šaltinis. Ji – Europos teisės sistemos viršūnėje, ją sudaro šios pagrindinės sutartys: Steigiamosios sutartys: Europos Sąjungos sutartis, Sutartis dėl ES veikimo ir Europos Atominės energijos bendrijos steigimo sutartis,.

Antrinė ES teisė (teisės aktai, susitarimai ir t. t.).

Svarbiausios sąvokos ES teisėje. Reglamentas – ES institucijų priimamas teisės aktas, kuris privalomas visoms ES šalims. Direktyva - ES institucijų priimamas teisės aktas, kuriuo nustatomas tikslas, kurį visos ES šalys privalo pasiekti. Darbų saugos srityje dažniausiai priimamos direktyvos, kad kiekviena šali savo nuožiūra galėtų įgyvendinti direktyvoje nustatytus tikslus savo nuožiūra..

ES direktyvų tikslas darbų saugos ir sveikatos srityje.

ES direktyvos. ES teisės aktų sistemoje darbuotojų saugos ir sveikatos požiūriu svarbiausia yra pagrindinė 89/391/EEB direktyva dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo, priimta Europos ekonominės bendrijos Tarybos 1989. Šioje direktyvoje numatyta, kad Taryba priima atskirąsias direktyvas, reglamentuojančias tam tikras su darbuotojų sauga ir sveikata susijusias veiklos sritis ar specifinių veiksnių veikimo ribas..

Kitos ES direktyvos. Atskiros direktyvos apima: darbo vietai taikomus saugos ir sveikatos reikalavimus (Direktyva 89/654/EEB) ir darbo saugos ir (arba) sveikatos ženklų įrengimo reikalavimus (Direktyva 92/58/EEB); darbo įrenginių naudojimą (Direktyva 89/655/EEB, iš dalies pakeista Direktyva 2001/45/EB ir Direktyva 2009/104/EB), asmeninių apsaugos priemonių naudojimą (Direktyva 89/656/EEB) ir darbą su displėjaus ekrano įrenginiais (Direktyva 90/270/EEB) bei krovimą rankomis (Direktyva 90/269/EEB); sektorius: laikinųjų arba kilnojamųjų statybviečių (Direktyva 92/57/EEB), naudingųjų iškasenų gavybos (gręžimas) (direktyvos 92/91/EEB, 92/104/EEC) ir žvejybos laivų (Direktyva 93/103/EB); grupes: nėščias darbuotojas (Direktyva 92/85/EEB) ir dirbančio jaunimo apsaugą (Direktyva 94/33/EB); veiksnius: darbuotojų apsaugą nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe (Direktyva 2004/37/EB), su cheminiais veiksniais darbe (Direktyva 98/24/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2000/39/EB ir Direktyva 2009/161/ES), su asbestu darbe (2009/148/EB) ir biologiniais veiksniais darbe (2000/54/EB); apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės (Direktyva 2013/59/Euratomas, kuria panaikinamos ankstesnės susijusios direktyvos); darbuotojų apsaugą nuo galimos rizikos dirbant sprogioje aplinkoje (Direktyva 99/92/EB); fizinių veiksnių (vibracijos) (Direktyva 2002/44/EB), triukšmo (Direktyva 2003/10/EB), elektromagnetinių laukų (Direktyva 2004/40/EB, iš dalies pakeista Direktyva 2013/35/ES) ir dirbtinės optinės spinduliuotės (Direktyva 2006/25/EB) keliamą riziką darbuotojams; chemines medžiagas: suderintos kelios direktyvos dėl medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (Direktyva 2014/27/ES)..

ES teisės aktų santykis su Lietuvos nacionaliniais teisės aktais.

Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO). ISO yra organizacija, kuri rengia ir skelbia verslo įmonių standartus. Šiuose standartuose pateikiamos gairės ir reikalavimai, susiję su visomis sritimis – nuo kokybės vadybos sistemų iki darbų saugos ir sveikatos standartų. ISO standartas – tai dokumentas, kuriame pateikiami reikalavimai, specifikacijos arba gairės, kuriomis galima naudotis siekiant užtikrinti, kad produktai, paslaugos ar sistemos atitiktų konkrečius reikalavimus. ISO standartus rengia ekspertų, atstovaujančių skirtingiems interesams ir pramonės šakoms, komitetai..

ISO standartų privalomumas. ISO standartų nėra privaloma taikyti, jeigu tai nenumatyta Lietuvos teisės aktuose..

Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standartas ISO 45001:2018.