Scene 1

Scene 2

Viduramžiai ( lot .   medius   aevus ) – istorinė E uropos istorijos   epocha , datuojama tarp Antikos ir Naujųjų laikų. Viduramžių pradžia tradiciškai laikomi  476 -ieji metai  (V akarų Romos imperijos  žlugimo metai). Pabaiga siejama su trimis svarbiais įvykiais ( XV -XVI a .): D idžiaisiais geografiniais atradimais , R enesansu  ir R eformacija .

Periodizacija: Ankstyvieji ( V amžiaus   vid . –  XI amžiaus   pr ); Brandieji ( XI amžiaus  pr. –  XIV amžiaus   pr ); Vėlyvieji ( XIV amžiaus  pr. –  XV amžiaus  antra pusė).

Scene 3

Scene 4

G.  Čestertonas :  Prireikė tūkstančio viduramžių metų, kad Europa apsivalytų .

G. K. Chestertono knyga „Šventasis Pranciškus iš Asyžiaus“ - Bernardinai.lt

Scene 5

IKEA Lithuania - Įsigyti baldų, šviestuvų, interjero dekoracijų ir daugiau

Suolas Turbo, ąžuolo spalvos - BeKredito.lt

Scene 6

K eletą šimtmečių kurta ir apie 1170 metus užrašyta.  Jos siužeto pagrindą sudaro istoriniai 778 m. įvykiai – prancūzų (krikščionių riterių) kõvos su musulmonais (maurais).  Tuo metu garsus frankų karalius Karolis Didysis, kurį 800 m. popiežius vainikavo Vakarų Romos imperatoriumi, kariavo su maurais anapus Pirėnų kalnų, Ispanijoje. Jo 778 m. karo žygis prieš Saragosą, kuri tuo metu buvo arabų valdžioje, sudaro  Rolando giesmėje  apdainuojamų įvykių foną.

Scene 7

rekonkistà   ( isp .  Reconquista  <  reconquistar  – atkariauti) -    nuo VIII amžiaus iki 1492  vykusi Pirėnų pusiasalio krikščioniškų karalysčių kova su musulmonais dėl VIII amžiuje prarastų pusiasalio žemių.

Per musulmonų valdžios pirmuosius 300 metų  rekonkista  nebuvo plataus masto reiškinys.   D ažnai buvo plėšikavimo, ne žemių užkariavimo politika. 12 a. pradžioje krikščionis suvienijo kovos su kitatikiais ideologija. Ją pirmiausia propagavo popiežiai (nuo 11 a. karų dalyviams pradėtos dovanoti  indulgencijos , skelbiami  kryžiaus žygiai , į Pirėnų pusiasalį kviečiami arba kuriami nauji kariniai ordinai:  tamplierių , Santjago (Šv. Jokūbo),  Montesos ,  Calatravos ordinas  ir įtakingas  Cluny  vienuolynas . Rekonkista , ypač baigiamajame etape, labiau buvo ne atvykėlių (arabų, berberų) išstūmimas (etniniu požiūriu gyventojų daugumą sudarė vietiniai musulmonų tikėjimą priėmę žmonės), bet nekrikščioniškos teritorijos pavertimas krikščioniška.

Scene 8

İspaniya XI-XV əsrlərdə | orta əsrlər tarixi | Kayzen

Scene 9

veiksmo ekspozicija -  veiksmą  išjudinantis įvykis -  veiksmo plėtojimas iki kulminacijos -   veiksmo atomazga -

Scene 10

Pasvarstykite, kodėl Rolandas, o ne Karolis Didysis ar  Olivjė  tampa pagrindiniu epo herojumi? Aptarkite pagrindinius epo įvykius ir poemos kompoziciją – veiksmo ekspoziciją, veiksmą išjudinantį įvykį, veiksmo plėtojimą iki kulminacijos, veiksmo atomazgą. Pasvarstykite, kas lemia, kad epuose laiko trukmė pateikiama simboliškai (Homero epuose Trojos karas vyksta 10 metų, „Rolando giesmėje“ Karolio Didžiojo žygis – septynerius metus). Herojiniame epe svarbiausi – kovos vaizdai. Aptarkite frankų ir maurų mūšio  Ronsevalio  slėnyje aprašymą. Kokiais epitetais apibūdinami krikščionys, kokiais –  nekrikštai  maurai? Palyginkite šį kovos vaizdą su Homero aprašytais kovos vaizdais. Aptarkite herojinio epo meninių priemonių (palyginimų, hiperbolių, pakartojimų, epitetų) pavyzdžius, palyginkite juos su Antikos epo ir liaudies kūrybos pavyzdžiais. Aptarkite vasalo ištikimybės siuzerenui idėją. Kaip ištikimybės idėja siejasi su garbės ir išdidumo idealais? Aptarkite patriotizmo temą, ištikimybės ir meilės savo kraštui idėją. Kaip vaizduojami frankų kariai, kilniausias tarnavimo tėvynei idealas – Rolandas? Kas yra laikoma didžiausiu atpildu už karžygio pasiaukojimą? Kam įsipareigojimus jaučia Rolandas? Aptarkite riterio pareigos ir garbės sampratą, jos sąsajas su Prancūzijos garbe. Kokiais motyvais remdamasis Rolandas atsisako kviesti pagalbą? Aptarkite Rolando ir  Olivjė  draugystės motyvą. Kaip personažai papildo vienas kitą, sukurdami žmogaus idealą?

Scene 11

Herojaus savybės Homero epų herojai Riteris Rolandas (herojinis epas ,,Rolando giesmė“).    Citatos iš ,,Rolando giesmės“ Riteris Tristanas (,,Romanas apie Tristaną ir Izoldą“) Tvirtas kūnas, stiprus         2. Narsus, drąsus         3. Kilnus elgesys mūšio lauke ar turnyre         4. Kovoja dėl savo garbės         5. Kovoja už tikėjimą, užtaria silpnuosius.         6. Ištikimas savo valdovui         7. Geba elgtis draugijoje (būti paslaugus, mandagus, groja instrumentu, šoka, dainuoja).         8. Garbina širdies damą.

Scene 12

Riterio idealas (drąsa, garbė, ištikimybė karaliui)

Drąsa  – Ir Rolandas, Ir  Olivjė  siūlosi kaip pasiuntiniai vykti pas Marselį,  Saragoso  valdovą. Grafas Rolandas - Karolio sūnėnas. Bajoras  Olivjė  – Rolando draugas. Rolandas Pasiūlo PATĖVĮ  Ganeloną , kuris pirmasis pritarė taikos planui

Scene 13

Rolandas jam: „Mane prašyčiau siųst.“   Prabyla  Olivjė : „Netinkat jūs!  Jūs būdo išdidaus, per daug status, –  Kad galit ką įžeisti, man baugu.  Valdovas jei sutinka, aš vykstu!“  Jiems Karolis: „Tylėkite abu!   Nė vieno jūsų siųsti negaliu.  Kaip mano barzdą matot ir ūsus,  Neleisiu perų siūlyt į vyčius!“

Scene 14

Ganelono  išdavystė – pražudyti  rolandą  ir taip  susilpninti   karolį  Didįjį.

Ganelonas  – Rolando patėvis, yra vedęs  Karolio Didžiojo seserį.

Scene 15

,, Garbusis grafe, – sako vėl  Marsilis , –  Kaip Karolio sūnėną pražudyti?“  Atsako grafas: „Duosiu patarimą.  Žygiuos per  Sizą  Karolis Didysis,  Jo dengti liks sauga užpakalinė  Ten bus Rolandas, karžygys galingas.  Ir grafas  Olivjė , jo draugas tikras,  Ir kariauna dviejų šimtų šimtinių.  Jūs meskit šimtą tūkstančių raitijos,  Visi lai kaunasi iš paskutinio.  Šimtais kris frankai įkaršty grumtynių,  Žus daugel, žinoma, ir jūsų vyrų.  Lai stos pagonys mūšin antrą sykį,  – Rolandas neišvengs rūstaus likimo.  Šlovingą būsit žygdarbį atlikęs   Ir neregėsit karo  kolei  gyvas.

Scene 16

Karolio kariuomenės ariergardas  -  ,,šimtinių du šimtai“  Marsilio  kariuomenė – šimtai tūkstančių

Scene 17

Prabyla  Olivjė ; „Bičiuli, spėju, Netrukus grumtis teks su  saracėnais ".  Atitaria Rolandas: „Ačiū Dievui!  Už Karolį  žūt  mūšyje ne gėda.  Vasalui nevalia vargų bodėtis,  Nuo karščių ar žvarbos niekingai slėptis,  Prireikus galvą turi jis padėti.  Tad kirskim  nekrikštus , kiek leidžia jėgos,  Kad gražios giesmės apie mus skambėtų!  Neteisūs jie, o teisūs mes prieš Dievą.  Menkystės man nedrįs prikišti niekas.“

Scene 18

Narsus Rolandas,   Olivjė  protingas,   Drąsa abudu  kits  kitam prilygsta.  Kai sėdas ant žirgų ir ginklą ima,  Galvos padėti mūšyje nebijo.   Abu lemti jie, žodžiai jų prakilnūs.

Scene 19

DIURENDALIS  Kovos lauku Rolandas joja šuoliais,   Šveitriuoju kardu kerta ir kapoja,  Šimtais prikloja apsukui lavonų.   Kaip verčia jis pagonį ant pagonio!  Kaip  liejas  klonin tyro kraujo srovės!   Jam kruvinos ir rankos, ir žieduotis,  Kraujuos ir žirgas nuo galvos lig kojų.  Ir  Olivjė  prilygti draugui trokšta,

Scene 20

,,Ko, broli, rūstaujat?“ – Rolandas klausia.  „Jūs vienas kaltas, –  Olivjė  atsako.  – Narsuoliui protas niekada nekenkia Puikuoliui pravartu žinoti saiką.  Beribė jūs drąsa pražudė frankus.  Už Karolį jau niekad nesikausim.  Neklausėt – neatėjo jis pagalbon.  Ir maurai sudorojimo išvengė,    Marsilį  aplenkė žūtis, nelaisvė.  Šaunumas jūsų – mums tikra nelaimė.  Nebetarnausim Karoliui Didžiajam,  O nebebus tokių daugiau pasauly.  Sava  mirtim  tėvynei gėdą darot.   Draugystei mūsų ištikimai galas:  Skaudu bus, bet reikės mums skirtis  šiandie .“

Scene 21

OLIFANTAS Išgirsta ginčą jųdviejų  Turpenas ,  Ristūną suremia pentinais aukso,  Artyn prijoja, ima taip graudenti:  „Mieli bičiuliai,  Olivjė , Rolandai,  Dėl Dievo meilės, ginčytis paliaukit!  Jau nebe laikas šauktis mums pagalbos,  Ir vis dėlto meldžiu jus dumti ragą:  Atkeršys kruvinai už mus karalius, Neteks linksmiems  sugrįžt  namo arabams.  Nusės čia nuo žirgų mūsiškiai frankai,  Išvys mus išžudytus  Ronsevaly ,  Į Prancūziją pargabens mus  karstuos  Ir,  ašarom  su širdgėla aplaistę,  Šventoriuose bažnyčių mus palaidos,  Vilkai kad nesuėstų, šunys, kiaulės.“  Rolandas taria jam: „Teisybę sakot.“

Olifant, as seen in the fourteenth century, reproduced from ...

Scene 22

Karolis išgirsta Rolando pučiamo  olifanto garsą, bet išdavikas  ganelonas  jį klaidina, tik trečiąkart išgirdęs skuba į pagalbą.

Paveikslėlis, kuriame yra žinutė, karuselė, kelias, audinys

Automatiškai sugeneruotas aprašymas

Scene 23

Pagonys velkas šarvus saracėnų,  Grandijos trigubos visų kaip vieno,  Šalmai tvirčiausi Saragosos žėri,  Valensijos ragotinės ir ietys, Kardai prie šono  Vjenos kalto plieno,  Raudonos, baltos, melsvos vėliavėlės.  Nuo mulų ant žirgų pagonys sėda,  Gretas suglaudę tartum skriete skrieja.  diena, padangėj saulė šviečia,  Šarvai liepsnoja, kiek akis aprėpia.  Skardena tūkstančiai ragų kaip vienas .

Scene 24

Kautynės   nuožmios ,  maišosi   kariaunos .  Iš   paskutinio   grumiasi  Rolandas,  Tol  kerta   ietim ,  kol  ji  ima   aižėt .  Penkioliktąsyk   dūręs ,  ją   nulaužia .  Tad  išsitraukia   kardą   Diurandalį ,    Pavaro   žirgą   ir  Šernobliui  kerta .   Suskaldo   perlais   padabintą   šalmą ,   Ir   pošalmį  jam  perrėžia ,  ir   plaukus ,  Pakaušį  perskelia   pusiau   ir   kaktą ,   Ir   grandijas   smulkių   grandžių   sudrasko ,    Galingą   kūną   perskrodžia   ir   gaktą ,   Pasiekia   tymo   balną ,  puoštą   auksu .   Giliai   įsminga   ašmenys  į  arklį ,   Ir   stuburą  jam  perrėžia ,  ir   mentę .   Vešlion   žolėn  Rolandas  verčia   maurą     Ir   taria : „Pats,  šunie ,  geidei   nelaimės !  Mahomas   neateis   jums  į  pagalbą ,   Nenugalėsit ,  nevidonai ,  frankų .“

Paveikslėlis, kuriame yra žinutė

Automatiškai sugeneruotas aprašymas

Scene 25

0 Diurandaliu šis taip Marsiliui smogė,  Jog sulig riešu dešinę nušniojo.  Paskui Rolandas sūnų jo nukovė  Ir daugelį baronų iškapojo.  Marsiliui teko trauktis Saragoson .

Scene 26

ILIADA, 4 giesmė.  Achajų ir  trojėnų  kova

Amarinkidą   Diorą  tuomet likimas patiko.  Akmeniu aštriakampiu jam pamušė dešinę koją  Ties  gurneliu  pataikęs stipriai  Imbrasidas   Peirojas ,  Trakų rinktinės vadas narsusis, atvykęs iš  Enos .  Gyslas nukirto abi ir kaulus suknežino kūne  Kliudęs galingas akmuo. Aukštielninkas žemėn į dulkes  Krito  Dioras  ir,  tiesdams  rankas į draugus mylimuosius,  Iškvėpė dvasią. Prie jo dar pribėgo  Peirojas , tas trakas,  Kurs ji pašovė, ir ietį giliai suvarė į bambą.  Ž emėn išsiver žė ž arnos, akis jam apvilko tamsybė.

Bet ir  Peirojui   jetim  pakliudė  etolas   Toantas   Tiesiai krūtinėn prie papo, plaučius tam perskrodė varis.  Tuosyk, prišokęs prie jo, iš krūtinės ištraukė  Toantas     letį  galingą ir greit kalaviją aštrų pastvėręs  Vargšui suvarė giliai į pilvą ir dvasią išleido.  Betgi šarvų nenuplėšė, nes to  aukštakuodžiai  gentainiai  Trakai, apstoję aplink su  jetim   aštriom   ilgakotėm ,  Drąsiai atstūmė į šalį, nors buv o  jis tvirtas, galingas  Ir pagarsėjęs, atgal atsigręždamas  traukės  nenorom.

Scene 27

Scene 28

Paveikslėlis, kuriame yra drabužiai, įvairūs, keli

Automatiškai sugeneruotas aprašymas

Su jais neduoda laidoti karalius  Trijų: Rolando,  Olivjė ,  Turpeno .  Jam regint, liepia krūtines atverti,  Išimti širdis, jas įsupt į skarą,  Tada sudėt į marmurinį karstą,  O kūnus –  kvepaluos   brangiuos  išmaudyt,  Ambrozija, tauriu vynu nuplauti,  Paskui įsiūti juos į elnių kailius Otonui,  Žeboinui  jis įsako,  Ir dar  Tibo , taip pat Milonui grafui:  „Trimis vežimais palaikus gabenkit.“  Užkloja kūnus atlasu  Galazos

Scene 29

Drąsūs ir priešai,  ir prancūzai . Mūšis su BABILONO  EMYRU  baliganu .

Ir maurai, ir prancūzai narsiai  kaujas .  Jų skudrios ietys šipuliais tik laksto.  Kas matė, kaip ten skydai aižės,  Kaip iro kertamos  grandijos  baltos,  Kaip plieno ašmenys kapojo šalmus,  Kaip krito riteriai, kaip  liejos  kraujas,  Kaip kriokė vyrai mirdami ant žemės,  Kol gyvas nepamiršo šito vaizdo.

Scene 30

Joje  pasakojama  apie  drakonų  žudiką  Zigfrydą , apie jo nužudymą ir jo  žmonos   Krimhildos  kerštą, atnešusį  mirtį  visiems pagrindiniams  veikėjams .

Poemos herojus – riteris R.  Díazas  de  Vivaras  (1040–99), vadinamas  Sidu   Kampeadoru . Jis yra ištikimas karaliaus vasalas, siekiantis išvaduoti maurų užgrobtas Ispanijos sritis, peikiantis didikų savivalę.

Paveikslėlis, kuriame yra vėliavėlė

Automatiškai sugeneruotas aprašymas

Paveikslėlis, kuriame yra raudona, užuolaidos

Automatiškai sugeneruotas aprašymas

Scene 31

Kodėl lietuviai nesukūrė tautinio herojinio epo?

Ar juo galėtume laikyti karų su kryžiuočiais laikų dainas?

Scene 32

Lietuvių karų su kryžiuočiais laikų dainos

,,IŠJOJA JOJA BROLIAI Į KARĄ" https://www.youtube.com/watch?v=nos8DbJETnA&ab_channel=mxmvs1

Scene 33

Išjoja   joja , Karingo   augo , Brolis  į  karą , Karingo   augo . —  Kada ,  broluti , Karingo   augo , Tujei   parjosi ? Karingo   augo , —  Lauk ,  sesute , Karingo   augo , Gaidiems   giedant , Karingo   augo . —  Nesulaukus , Karingo   augo , Gaidiems   giedant , Karingo   augo Kada, broli, Karingo augo, Tu parjosi? Karingo augo. — Lauk, sesute, Karingo augo, Aušrai auštant, Karingo augo. — Nesulaukus, Karingo augo, Aušrai auštant, Karingo augo. Kada, broli, Karingo augo, Tu parjosi? Karingo augo. -— Lauk, sesute, Karingo augo, Saulei tekant, Karingo augo. — Nesulaukus, Karingo augo, Saulei tekant, Karingo augo. Kada, broli, Karingo augo, Tu parjosi? Karingo augo — Lauk, sesute, Karingo augo, Devindienas , Karingo augo. — Nesulaukus, Karingo augo, Devindienas , Karingo augo. Kada, broli, Karingo augo, Tu parjosi? Karingo augo. — Lauk, sesute, Karingo augo, Pusę metų, Karingo augo. — Nesulaukus, Karingo augo, Pusę metų, Karingo augo. Parbėg  žirgas, Karingo augo, Parprunkštuoja , Karingo augo. Saly žirgo, Karingo augo, Kilpos  parvisuoj ', Karingo augo. Siaja  žirgo, Karingo augo, Pripuldama, Karingo augo. — Kur palikai, Karingo augo, Mana brolį? Karingo augo. — Vilniaus lauke, Karingo augo, Ant smiltynų, Karingo augo Ant  šonelio , Karingo augo, Vėjelį gėrė, Karingo augo. Kniūpsčias  puolė, Karingo augo, Žemelę žėbė, Karingo augo. Aukštielnikas , Karingo augo, Žvaigždeles skaitė, Karingo augo.

Scene 34

Scene 35

Kokia   pasaulėjauta   būdinga   aptariamoms   liaudies   dainoms ?

Užduotys :   1.  Kas   yra   dainos   lyrinis   subjektas  –  karys   ar  jo  artimieji ? 2.  Kuriose   dainose   galima   įžvelgti   tris   dalis   -  kario   išlydėjimą , jo   laukimą ,  žinios   apie   žuvimą   gavimą ? 3.  Kuri   daina   dramatiškiausia ?   Argumentuokite . 4.  Kokiais   mitiniais   vaizdiniais   pagerbiama   žuvusio   kario   mirtis ?   Pacituokite . 5.  Kas   įrodo ,  kad   visos   šios   dainos   yra   sutartinės ?

Scene 36

XII a . literatūra praturtėjo naujais žanrais, kurių atsiradimą nulėmė  aristokratijos, kaip reikšmingos visuomenės dalies su savo struktūra ir papročiais, poreikiai . Aristokratija darosi vis uždaresnė, tampa paveldima klase, klostosi aukštuomenės gyvenimas  su kilnumo  ( la   noblesse ),  didžiadvasiškumo  ( la   générosité ),  mandagumo  ( la   politesse ) idealais.  Išauga moterų (damų) vaidmuo diegiant rafinuotesnius bendravimo įpročius, formuojant naujus papročius.  Etinius aristokratijos poreikius, jos estetinį skonį išreiškianti literatūra vadinama kurtuazine ( la   littérature   courtoise ), skirta kilmingiems, bajorams, „dvaro“ publikai, nors ši literatūra iš tikrųjų buvo pasklidusi daug plačiau.

Scene 37

Nuo pat XII a. pradžios susiformavo kurtuazinės literatūros žanrai:  trubadūrų   (pietų Prancūzija) ir  truverų  (šiaurės Prancūzija)  lyrika ,  bretoniškosios   lĖ   ir  kurtuaziniai romanai , dar vadinami  riterių romanais.

Scene 38

Pagal siužeto kilmę ir pobūdį skiriami trys riterių romanų ciklai:  Antikinis  – perkuriami antikiniai siužetai ( Tėbų  romanas,  trojos  romanas ir kt.) bretoniškasis  (keltiškasis) - remiasi  bretonų  (keltų) legendomis:  1. Karaliaus Artūro legendos.  2. Legendos apie Tristaną ir Izoldą. Bizantiškasis  - Bizantiškojo tipo romanams būdingi gausūs nuotykiai, kurie daugiausiai rutuliojasi Rytų kraštuose, nepaprastos kelionės, netikėtos likimo permainos, veikėjų išbandymai ir laiminga meilės istorijos pabaiga.

Scene 39

XII a . antroje pusėje du autoriai   (Tomas Anglas ir   Berulis )  anglų-normanų dialektu (vienas iš šiaurės Prancūzijos dialektų ir prancūzų kalbos pirmtakų) sukūrė po eiliuotą romaną, kurie mūsų dienas pasiekė nepilni. 1900 m.  prancūzų Viduramžių kultūros ir literatūros tyrinėtojas  Žozefas   Bedjė ,  daugiausia remdamasis  Berulio  ir Tomo Anglo, bet taip pat ir kitų žinomų ir nežinomų autorių kūrinių esamais fragmentais, rekonstravo romaną apie Tristaną ir Izoldą šiuolaikine prancūzų kalba.

Scene 40

Jo motina, KORNVALIO karaliaus Marko sesuo, sužinojusi, kad vyras žuvo mūšyje, labai liūdi, pagimdo vaikelį, pavadina jį  tristanu  ir miršta: ,,Sūnau, seniai aš troškau tave išvysti ir šit regiu gražiausią kūdikį, kokį moteriškė yra kada nors išnešiojusi. Liūdna gimdžiau, liūdna tave sveikinu pirmą gyvenimo valandą, dėl tavęs liūdėdama ir mirštu. O kad tu atėjai į šį pasaulį per liūdesį, tai būsi vardu Tristanas.”

Scene 41

Iš pradžių –  tristanas  – lyg riteris iš herojinių  epų:

Pirmuose romano skyriuose Tristanas – tinkamai išauklėtas tobulas riteris: „Per keletą metų  Gornevalis  išmokė Tristaną viso, kas dera gebėti baronui. Išmokė valdyti ietį, kalaviją, skydą ir lanką, svaidyti akmeninius diskus, vienu šuoliu peršokti plačiausią griovį; išmokė nekęsti melo ir klastos, padėti silpnesniems, tesėti duotą žodį; išmokė dainuoti visokias dainas, skambinti arfa, medžioti.“

Scene 42

1. Ištikimybė savo karaliui: Kaunasi ir nugali jo priešą  - Airijos valdovą milžiną  morholtą . Vyksta ieškoti karaliui žmonos – Izoldos Auksaplaukės (laimi ją jėga ir gudrumu). 2. Drąsa ir narsa  – nukauna slibiną. 3. Žodžio tesėjimas – duoda priesaiką, kad nuveš Izoldą karaliui Markui.

Scene 43

Naujasis  kurtuazijos  idealas – iškalbus, galantiškas riteris.

Scene 44

Tristano laivas išplaukė atgal į  Kornvalio  žemes.  Belpaukiant  Izolda, kuriai motina buvo įdėjusi du gėrimus: mirties ir meilės, nenorėdama išsiskirti su Tristanu paprašė savo ištikimos tarnaitės  Brangjenos  paduoti jai mirties gėrimą. Tai išgirdęs Tristanas puolė pas ją ir išgėrė kitą pusę jau nugerto gėrimo. Tačiau tai buvo ne mirties gėrimas!  Brangjena , nenorėdama, kad mirtų jos ponia, padavė jai meilės gėrimą.

Tristan i Izolda T.Żeleński J.M.Szancer wyd I - 7712306832 ...

Scene 45

Meilė – neišvengiama lemtis ar atsitiktinumas?

Pirmas susitikimas Antras susitikimas Meilės gėrimas

Scene 46

Meilė ištinka staiga ir pakeičia Tristaną: jis netenka išorinio riteriškumo, dramatiška meilė tampa vieninteliu jo dėmesio ir minčių objektu, elgesio akstinu. Jo patiriami nuotykiai – nebe tikro riterio verti išbandymai, o veiksmai, kurių tikslas – apsaugoti Izoldą ir save, judviejų meilę, išvengti pasalų, intrigų, pabėgti nuo persekiotojų, apgauti smalsuolius

Scene 47

Dievo teismas. Izoldos išbandymas ugnimi.

Romane apie Tristaną ir Izoldą piktieji baronai pavyduoliai siekia tokio teismo, vadovaudamiesi paprotine teise: „Karaliau, išklausyk mūsų žodį. Tu be teismo buvai pasmerkęs karalienę  myriop , ir tai buvo neteisinga. O dabar tu be teismo atleidai jai kaltę, bet tai juk irgi neteisinga. Ji neįrodė savo nekaltumo, ir tavo šalies baronai jus abu už tai smerkia. Verčiau patark jai, kad ji pati pareikalautų Dievo teismo. (...) To reikalauja paprotys, o be to, šitas lengvas bandymas suvisai išsklaidytų senus įtarimus“. Karalienė Izolda neprieštarauja išbandymui ugnimi ir, davusi dviprasmišką priesaiką, įrodo savo nekaltumą

Scene 48

Romano pasakotojų požiūris į Tristano ir Izoldos moralinį visuomeninį konfliktą nevienareikšmiškas. Viena vertus, pripažįstamos moralinės nuostatos, socialinės priedermės, ir šia prasme herojų meilė laikoma nelaime. Antra vertus, stebuklingo gėrimo motyvas leidžia išvengti prieštaravimo: Tristano ir Izoldos meilė  – tai lemtis. Visu pasakojimu pabrėžiama, kad meilė yra stipresnė ir už žmonių sukurtus įstatymus, ir lemtį, ir už mirtį

Scene 49

Kelintame  dantės  pragaro rate atsiduria  tristanas  ir  izolda ?

Kas yra pragaro ratai - Literatūra - 2020

Scene 50

Kai karalius Markas galiausiai sužinojo apie jų meilę, atleido Izoldai, bet Tristaną ištrėmė iš  Kornvalio .  Tristanas išvyko į Britaniją. Ten jis sutiko Izabelę ir susižavėjo ja, nes ji buvo labai panaši į jo meilę. Jis vedė Izabelę, bet tiesiog sirgo iš meilės Izoldai.  kai buvo sužeistas užnuodytu kardu, pasiuntė žinią Izoldai, tikėdamasis, kad ji atvyks ir jį išgydys. Jei ji sutiktų, laivai turėjo atplaukti baltomis burėmis, jei ne, – lavai turėjo atplaukti juodomis burėmis. Izabelė, pamačiusi baltas bures, pamelavo Tristanui, kad burės juodos.  Jis mirė iš sielvarto, nespėjęs pamatyti Izoldos. Netrukus iš širdies skausmo mirė ir Izolda.